Turime dar visą dieną iki traukinio į Udaipūrą. Tad išsiregistravę paliekame kuprines pas Tony ir einame prastumti laiko iki vakaro. Išeinant Tony's pakviečia vakare prisijungti prie vakarienės, kuri bus gaminama su/ant karvės šūdais. Neypatingai žadina apetitą, tačiau Tony's pavirtina, jog tai labai skanu ir mums būtina matyti patį procesą. Žinoma sutinkam ir atsisveikiname iki vakaro.
Plano, ką čia nuveikus, neturime, tad susitvarkę kelias smulkmenas, nusprendžiame pailsėti nuo Indiškų delikatesų ir žengiame pasimėgauti ledais į KFC. Kuris, beje, maloniai nustebina savo dailiomis aptarnaujančiomis Indėmis kurčnebilėmis. Tikrai visos iki vienos. Išsirinkęs tiesiog bagsteli pirštu į menių ir viskas. Teisybės dėlei, nekitaip renkamės ir nekurčnebilių kavinėse. Dar buvo labai malonu girdėti vakarietišką muziką. Atgaiva.
Vis dar turime daugybę laiko, pagalvojam būtų puiku pamatyti filmą anglų kalba. Tęsiame trumpą pabėgimą nuo Indijos. Išsiaiškinę, kur yra kino teatras, patraukiame viešuoju transportu. Sunku paaiškinti, kaip sugebame išlipti reikiamoje vietoje. Nuojauta ar Kelio Dievas, tačiau pasiekiame tikslą. Kino teatras visiškai europietiškas, kad jau taip, tai nusiperkam colos ir spragėsių. Išėjus į lauką, vėl ištinka lengvas šokas, lyg kas būtų teleportaves iš Vilniaus Vingio į Indiją. Skubam vakarienės pas Tony.
Vakarienė šiektiek vėluoja, tačiau procesas galiausiai prasideda. Kočiojami tešlos rutuliukai ir deginami džiovinti karvės "pyragėliai", nuo kurių kaitra atrodo gerokai stipresnė, nei nuo medienos. Likus raudonoms žarijoms, dedami rutuliukai apskrudinimui, vėliau juos turėtų užkasti po žarijomis. Deja nespėjame paragauti, teko skubėti į traukinį. Tony's labai atsiprašė palikęs mus alkanus, atsisveikinam ir užsimetę savo mantą pėdinam iki stoties.
Susirandame savo sleeperių vagoną ir suprantame, jog smarkiai suklydome pasirinkę viršutinius gultus. Kuprines tenka keltis ant gulto, sėdėti nepatogu, o miegant kojos aukščiau galvos. Bus pamoka.
Udaipūrą pasiekiame anksti, tenka laukti kol atsidarys kasos. Bilietų šiai dienai nėra, tenka pirkti rytojui į Mumbay. Turime adresą vienų svečių namų, į kuriuos ir nuvykstame. Gauname pigius ir tvarkingus kambarius. Kolkas, kažkaip sekasi su nakvynės vietomis. Udaipūras garsėja savo ežerais, tačiau apžiūrime tik vieną iš jų, kurio vyduryje plūduriuoja balto marmuro švntykla, bei šalia esančius miesto rūmūs, apie kurių valdovą likome nekokios nuomonės, kadangi visi paveikslai vaizduoja jį medžiojant kėdėje, kol tarnai gena jam nekaltus miško žvėris. Tokius Lietuvių literaturoje vadina tinginio pantis.
Ryte visas aukštas dreba nuo šurmulio, pasirodo, vakar ant stogo vykusi vakaruška, buvo Indiškos vestuvės, kurios tęsiasi ir šiandiena. Prasidėjus rytiniams šokiams, nešdinamės kur akys mato.
Pastebėjimas, kad ir kokiu laiku įžengsi į gate su kuprine, tuktuk'as atsiras iš už pirmojo kampo.
Pasimokę iš praeities klaidų, paimame apatinius gultus. Daug patogiau, tačiau užmatome dar geresnes vietas. Bus išbandyta sekantį kartą. Traukinyje dardenamės 17 valandų, tačiau jau esame geru tūkstančiu kilometrų piečiau, kur žinoma ir šilčiau.
Mumbajuje susiduriame su eiliniu Indišku biurokratizmo atveju. Pirmiausia sužinom, jog užsieniečių kasos yra visai kitame pastate, ten esame pasiuntinėjami per kelis langelius, kol galiausiai esame nusiunčiami visiai į kitą stotį. Kitoje stotyje esame nusiunčiami į rytinę stoties dalį (taipogi kitas pastatas). Ten mums pasakoma, jog turime vykti į trečiąją stotį. Rikšų vairuotojai nežino, kaip iki jos nusigauti. Ir tada prieina visažinis praeivis, kuris nupasakoja, kaip nusigauti miesto traukiniais reikiamon vieton, netgi kartu pavažiuoja kelias stoteles. Patenkam į didesnę stotį, tačiau vėl reikia pakeisti pastatą. Taigi vien reikiamos stoties paieška užtrunka 4 valandas, ir bilietų šiandienai jau nėra. Kadangi Mumbajus nežavi, nenorim pasilikti ir imame šiektiek brangesnį autobusą iki Goa.
Naktis autobuse tarp pamišusių Indų, tobulinant savo tolerancijos meną. Iš Goa sostines keliaujame autobusu i Margao iš Margao į Gokarną. Dar kokios 5 valandos autobuse, puse laiko stovint. Tačiau susipažįstam su psichiatro padėjėju iš Anglijos, su kuriuo ir patraukiam ieškoti nakvynės. Taip beeinant prisijungia ir Olandas su Korėjietė. Vakaras praeina ramiai besisnekučiuojant.
Ryte pabundame vieni pirmųjų ir išeiname ieškoti geresnės nakvynės vietos. Rytas puikus, papludimys taip pat žavi. Šian bei ten medituojantys ar besidžiaugiantys joga žmogėnai, kylant saulei. Pakopinėje uolomis, atrandame OM paplūdimį, bei nemažą nakvynės pasirinkimą. Grįžtant, nusukame pasivaikščioti bekele. Atrandame gražių proskynų su puikiais vaizdais į uolas, bei kranto liniją. Neapseiname ir be traumų, beslysdamas nuo stataus šlaito, apsispardau su keliomis uolomis, deja pirmas kraujas mano, tad išeinu pralaimėjęs. Grižtame susipakuoti, vakarykščiai draugai tik bunda, atsisveikinę persikraustome į naują vietą. Mediniai nameliai, be grindų, dušas - kibiras vandens, aštuoni metrai iki jūros - puikumėlis.
Einant ne paplūdimiu, iki miestelio yra 6 km. Apžiurinėdami miestelį sutinkame vakarykščius pašnekovus, su kuriais užsikalbėjus sulaukiame ir vakaro. Grįžtant visai sutemsta, tad siaurus uolų takelius įveikinėjame pasitelkę tik blausią telefono švieselę. Papludimyje, (ne)geros intencijos vedami, sutripiam kelias smėlio pilis. Ryt šnabždės legendos, apie smėlio pilių monstrus.
Kitą dieną, neišdega planas įdegti. Per daug nuobodu, gulėti pleže. Tad leidžiamės į paplūdimio paieškas ir tyrinėjimus.
Rasta:
* Nakvynė ant iškyšulio. Ryt keliamės čionais.
* Nuokrypis nuo pramintų takų, visada atveda į geriausias vietas. Net nesistengsiu nupasakoti, tiesiog ramybės oazė.
* Half Moon paplūdimys. Nedidelis, uolėtas, ramus, kitoks.
* Paradise paplūdimys. Keliai tik du: skardžiais ir uolomis arba atplaukti laivu. Pasitinka klyksmu mergina, iš medžio, įsiropštusi su gitara. Tikriausiai, tai panašiausias vaizdas į Goa kokia ji buvo 30-40 metų atgal. Palapinę gali statytis kur tinkamas ir gyventi. Paplūdimys atokus, tačiau žmonių netrūksta. Tiesa mano nuomone: čia jau tvyro šiektiek iškreipto hipiškumo dvasia.
"Kanoah, Djumanji, Mojambo, Sakramentas" (Žmogus su daug vardų), šokinėdamas tarp uolų, persipjauna pirštą. Tad jau abu aptaškėme krauju Indijos žemę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą