Darjeelingas

Iš Varanasio, traukiniu iškeliaujam į Darjeelingą. Traukinys pilnas keleivių. Dar niekad neteko važiuoti tokiu, žmonių pritvinkusiu vagonu. Indai kantrūs ir prie spūsčių pripratę žmonės, ir kai užmini jiems ant kojos ar rankos, jie neburba ir nepyksta, o priima tai kaip natūralų dalyką. Vargais negalais prasigrūdę ir atsikovoję savo vietas, užmiegam (eilinį kartą nuo triukšmo ir klegesių gelbsti mp3 ausinukas).
Rytas maloniai nustebina. Vagonas pustuštis, visi indai pradingę, likę tik kalnai šiukšlių (švara jie toli gražu nepasižymi). Už lango matosi pievos, ryžių laukai ir vienas kitas nepažįstamas medis. Užplūsta pavasarinės nuotaikos.
Taip davažiuojam Siligurio miestą, kur bandom susirast autobusą, nuvešiantį mus į Darjeelingą. Vietiniai atkakliai tvirtina, kad tokio autobuso nėra ir vienintelis būdas - pasinaudoti taksi. Kadangi esam nebenaujokai kely, tai į tokias kalbas nebereaguojam. Paklaidžioję susirandam autobusų stotį ir sužinom, jog autobusas į Darjeelingą tikrai yra. Iki jo dar porą valandų, tad iš neturėjimo ką veikti, nusprendžiam pamokyti piktadarius. Susirandam vieną iš tų, kuris aiškino, jog nėra jokio autiko į Darjeelingą ir papasakojam jam, kad autobusas yra, važiuoja kiekvieną dieną, tokiu ir tokiu laiku ir paklausiam jo, kodėl tu mums, žalty, melavai. Įbedę piktus žvilgsnius laukiam pasiaiškinimo. Indas, turbūt nė nesapnavęs, kad gali taip atsitikti, visiškai sutrinka ir drebančiu balsu kažką nerišlaus pradeda veblenti. Mums net gaila jo pasidaro, tad nebeterorizuojam jo labiau ir paleidžiam. Tas, nuleidęs galvą, kaip mažas vaikas gavęs pylos (nors jam buvo virš 40 m.) nukiūtina savais keliais.
Belūkuriuodami stoty, pamatom prancūzų porą, labai liūdnais veidais. Vėliau jie mums papasakoja, kad vos prieš kelias akimirkas kažkas pavogė jų krepšį, kuriame buvo kamera ir kiti svarbūs daiktai...
Kelias į Darjeelingą labai vingiuotas, pilnas įkalnių ir nuokalnių. Dėl to, kažką net ir supykina...Taip bepykinant atvažiuojam į rūkuose paskendusį miestą. Vieta iš kart patinka, pilna klaidžių takelių, gatvėse švaru, žmonės draugiški, o moterys dailios, kaip iš Cosmopolitan žurnalo. Dauguma pastatų anglų statybos, tad ši vieta labai panaši į europietišką miesteliūkštį.
Vieną sykį slampinėdami po apylinkes, užklystam į budistų vienuolyną. Ten sutinkam labai energingą, linksmų plaučių senuką-raktininką. Jis papasakoja apie vienuolyno gyvenimą, išdėsto pagrindines budizmo tiesas ir galop išduoda savo gyvybingumo receptą - "Kiekvieną rytą užsiėmu joga, medituoju ir darau kvėpavimo pratimus" ir čia pat kelis iš jų pademonstroja ("valantysis kvėpavimas"). Jam 72 metai, bet tokio žvytraus senioko dar neteko sutikti.
Aplink Darjeelingą stūkso galingi himalajų kalnai, tad nuspendžiam leistis į kelių dienų kalnų žygį. Susiruošiam, susiplanuojam nakvynės vietas ir jau gyvenam žygio nuotaikom...bet šį planą niekšingai sužlugdo vietinė valdžia, kuri mums neduoda leidimo vien dėl to, kad neimam gido. Tokiu būdu jiems iš mūsų jokio biznio. Indijoje labai populiarus posakis - "In India everything is possible"...ir mes daug kartų įsitikinom, kad tai tikra tiesa...bet tik iš blogosios pusės.
Rytoj išvykstam gylyn į himalajus, miestelį vardu Gantokas.

Leiskit i Tevyne :D

kelione i Darjeelinga

Darjeelingas

Atokvepis

vienuolyno vartai

musu kambarys