Taigi, Indija...Kad ir kaip stengčiausi, ką nors gero apie ją pasakyti, niekas nešauna į galvą. Norėjau paminėti gražius paplūdymius, bet prieš akis bumpteli toks vaizdas: tuntas indų, kakojančių jame rytais ir pasivaikščiojimas paplūdymiu tampa - "Kaip čia neužminus ant šūdo."
Niekam nerekomenduočiau važiuoti į Indiją, nebent tiems kas nori užsigrūdinti savo būdą ir pasitikrinti kantrybės bei toliarancijos lygį. Tiek daug šiukšlių, puvėsių, smarvės ir tiesiog gatvėse myžančių žmonių, turbūt niekur nerasi. Dar nebent Indonezijoje - taip bent jau tvirtino vienas sutiktas keliautojas prancūzas. Ir tikrai nemanau, jog tai dėl per didelio žmonių skaičiaus ar skurdo. Nes savo aplinkai susitvarkyti pinigų nereikia. Reikia tik noro. Bet iki to noro indams dar toli, kaip iki mėnulio. Negi taip sudėtinga, kai iš važiuojančio automobilio meti plastikinį butelį, užduoti sau klausimą - "Kas jį po to paims? Ir jei mūsų virš 1 milijardo ir visi mėtysim butelius pro langą, tai kas juos surinks?". Gal atsiras dar vienas Gandis ir suorganizuos šiukšlių rinkimo akciją? Neatsiras, o jei ir atsiras, indai jį ir vėl nušaus. Priėjau išvados, jog pas juos tai įprasta. Neįtikėtinai daug politikos, visuomenės veikėjų, kurie kovoja su korupcija, neteisybe ir siekia teigiamų pokyčių, Indijoje baigia savo gyvenimus su kulka krūtinėj. O po to, muziejuose, eksponuojami jų kulkų suvarpyti rūbai. Trūksta tik užrašo - "Va ir šitą patvarkėm"...
Kalbant apie maistą, tai gan dažna situacija, kai prie mūsų įkyriai pristodavo elgetos prašantys pinigų ir kai pasiūlydavom savo buterbrodą, jie neimdavo ir sakydavo, kad mums pinigų duok, o ne buterbrodą. Patys vietiniai dirbantys indai skųsdavosi, kad tie "elgetos" uždirba daugiau nei jie. O ir iš bado mirštančiųjų gatvėse neteko matyti, kas dažnai pasakojama apie Indiją. Pačiose paprasčiausiose užkandinėse, maisto porcijos ryškiai per didelės, be vargo užtektų 2-3 žmonėms. Tačiau vietiniams tas rūpesčių nekelia, todėl gatvėse tiek daug jų, su išpampusiais, blizgančiais pilvais.
Patys vargingiausieji taip desperatiškai trokšta išbristi iš skurdo, kad dėl pinigo pasiryžę bet kam. Dėl to, milijonų milijonai sukčių ir melagių tyko pakampėse. O turčiai tokie kvailai kičiniai, kad net juokas nebeima. Būriais traukia su šeimomis prie prekybos centrų idan nusifotografuotų. Visiška tuštybė ir mėšlungis.
Ir kur tas taip išgirtas indų dvasingumas? Neradau aš jo nei nuo hašo pageltusiose hinduizmo šventikų akyse, nei pas "atsiskyrėlius-jogus", nuo ryto iki vakaro kaulijančius iš turistų pinigus. Ir iš kur pas budistų vienuolius išmanieji telefonai? Ir kam jie jiems reikalingi? Vienuolis gi tas, kuris atsisakė viso materializmo ir savo gyvenimą paskyrė dvasinei praktikai. Kartą, vienuolyne, radom tuščią alaus bonką prie altoriaus...Tad jei kas indus asocijuoja su Gandžiu, tas Indijoj gaus skaudų antausį nuo panelės realybės.
Gal kas pagalvos - "A, tai buvai tik ten, kur blogos vietos". Nė velnio, keliavom bet kur, per daug neplanuodami ir nieko nesitikėdami. Vadinasi imtis objektyvi ir atsitiktinė. Aišku turistams keliaujantiems per agentūras susidaro visai kitoks vaizdas (gal). Net nesusidaro, o agentūros tau jį sudaro. Ką norėsi matyt, tą ir pamatysi, ko nenorėsi - nuslėps. Bet čia irgi tuštybė ir mėšlungis. Jei šitaip elgsies ir gyvenime, ateis akimirka, kai nebepavyks pabėgti ir Tiesa tau tvos su beizbolo lazda per žandikaulį, už visus tuos Vengimo metus. Geriau jau susikaut su ja, kol dar esi jaunas ir turi jėgų, nes ji nesensta. Bet aš čia jau nukliedau į šalį...Trumpai tariant:
Gerbk žemę ant kurios stovi ir nešyk ten kur valgai - tiesa, kurios indai taip ir neatrado. Ko gero, pirmiausiai skurdas atsiranda ne gatvėse, o širdyse.
Niekam nerekomenduočiau važiuoti į Indiją, nebent tiems kas nori užsigrūdinti savo būdą ir pasitikrinti kantrybės bei toliarancijos lygį. Tiek daug šiukšlių, puvėsių, smarvės ir tiesiog gatvėse myžančių žmonių, turbūt niekur nerasi. Dar nebent Indonezijoje - taip bent jau tvirtino vienas sutiktas keliautojas prancūzas. Ir tikrai nemanau, jog tai dėl per didelio žmonių skaičiaus ar skurdo. Nes savo aplinkai susitvarkyti pinigų nereikia. Reikia tik noro. Bet iki to noro indams dar toli, kaip iki mėnulio. Negi taip sudėtinga, kai iš važiuojančio automobilio meti plastikinį butelį, užduoti sau klausimą - "Kas jį po to paims? Ir jei mūsų virš 1 milijardo ir visi mėtysim butelius pro langą, tai kas juos surinks?". Gal atsiras dar vienas Gandis ir suorganizuos šiukšlių rinkimo akciją? Neatsiras, o jei ir atsiras, indai jį ir vėl nušaus. Priėjau išvados, jog pas juos tai įprasta. Neįtikėtinai daug politikos, visuomenės veikėjų, kurie kovoja su korupcija, neteisybe ir siekia teigiamų pokyčių, Indijoje baigia savo gyvenimus su kulka krūtinėj. O po to, muziejuose, eksponuojami jų kulkų suvarpyti rūbai. Trūksta tik užrašo - "Va ir šitą patvarkėm"...
Kalbant apie maistą, tai gan dažna situacija, kai prie mūsų įkyriai pristodavo elgetos prašantys pinigų ir kai pasiūlydavom savo buterbrodą, jie neimdavo ir sakydavo, kad mums pinigų duok, o ne buterbrodą. Patys vietiniai dirbantys indai skųsdavosi, kad tie "elgetos" uždirba daugiau nei jie. O ir iš bado mirštančiųjų gatvėse neteko matyti, kas dažnai pasakojama apie Indiją. Pačiose paprasčiausiose užkandinėse, maisto porcijos ryškiai per didelės, be vargo užtektų 2-3 žmonėms. Tačiau vietiniams tas rūpesčių nekelia, todėl gatvėse tiek daug jų, su išpampusiais, blizgančiais pilvais.
Patys vargingiausieji taip desperatiškai trokšta išbristi iš skurdo, kad dėl pinigo pasiryžę bet kam. Dėl to, milijonų milijonai sukčių ir melagių tyko pakampėse. O turčiai tokie kvailai kičiniai, kad net juokas nebeima. Būriais traukia su šeimomis prie prekybos centrų idan nusifotografuotų. Visiška tuštybė ir mėšlungis.
Ir kur tas taip išgirtas indų dvasingumas? Neradau aš jo nei nuo hašo pageltusiose hinduizmo šventikų akyse, nei pas "atsiskyrėlius-jogus", nuo ryto iki vakaro kaulijančius iš turistų pinigus. Ir iš kur pas budistų vienuolius išmanieji telefonai? Ir kam jie jiems reikalingi? Vienuolis gi tas, kuris atsisakė viso materializmo ir savo gyvenimą paskyrė dvasinei praktikai. Kartą, vienuolyne, radom tuščią alaus bonką prie altoriaus...Tad jei kas indus asocijuoja su Gandžiu, tas Indijoj gaus skaudų antausį nuo panelės realybės.
Gal kas pagalvos - "A, tai buvai tik ten, kur blogos vietos". Nė velnio, keliavom bet kur, per daug neplanuodami ir nieko nesitikėdami. Vadinasi imtis objektyvi ir atsitiktinė. Aišku turistams keliaujantiems per agentūras susidaro visai kitoks vaizdas (gal). Net nesusidaro, o agentūros tau jį sudaro. Ką norėsi matyt, tą ir pamatysi, ko nenorėsi - nuslėps. Bet čia irgi tuštybė ir mėšlungis. Jei šitaip elgsies ir gyvenime, ateis akimirka, kai nebepavyks pabėgti ir Tiesa tau tvos su beizbolo lazda per žandikaulį, už visus tuos Vengimo metus. Geriau jau susikaut su ja, kol dar esi jaunas ir turi jėgų, nes ji nesensta. Bet aš čia jau nukliedau į šalį...Trumpai tariant:
Gerbk žemę ant kurios stovi ir nešyk ten kur valgai - tiesa, kurios indai taip ir neatrado. Ko gero, pirmiausiai skurdas atsiranda ne gatvėse, o širdyse.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą